XIX-ojo amžiaus pabaiga. Į Prancūzijos meno Olimpą pamažu, bet užtikrintai kopia jaunas žymiojo impresionisto Klodo Monė (Claude Monet) mokinys Pjeras Bonaras (Pierre Bonnard). 26-erių metų dailininkas (jį filme vaidina Vincentas Macaigne‘as) to dar nežino, bet 1893-aisiais sutikta moteris pakeis visą jo gyvenimą.
Kuomet Pjeras susipažįsta su Marta (aktorė Cécile de France), 24-erių metų mergina ryžtingai siekia įsitvirtinti aukštuomenėje. Prasčiokišką Bursin pavardę pasikeitusi į kur kas kilmingiau skambančią De Melinji (de Méligny), Marta atrodo ir elgiasi kaip tikra aristokratė. Nuo pat pirmojo susitikimo su Pjeru Marta tampa ne tik pagrindine jo kūrybos mūza, bet ir pašėlusia, nesutramdoma ir aistringa mylimąja. Tiesa, ne nuolatine – nors ir periodiškai sugrįžtantys vienas pas kitą, Pjeras ir Marta nevengia viešumoje pasirodyti ir su kitais partneriais, o oficialiai savo santykius įteisina tik 1925-aisiais. Likusį laiką nugyvenę kartu, jie miršta penkerių metų skirtumu: Marta 1942, Pjeras – 1947 m.
Martos de Melinji atvaizdą galima rasti maždaug trečdalyje visų Pjero Bonaro nutapytų darbų, nemaža jų dalis – aktai. Beveik 50 metų trukę ir to meto stereotipus laužę jų santykiai, kuriuose netrūko nei meilės, nei aistros, nei pykčio, nei audringų išsiskyrimų bei ginčų, kaip medus traukė prancūzų grietinėlės dėmesį ir iki šiol išlieka viena gražiausių (nors ir gana menkai žinomų) pastarojo šimtmečio romantinių meno istorijų.
Nauja prancūzų režisieriaus Martino Provosto („Tobula žmona“, „Beatričės bučinys“, „Violeta“, „Serafina“) biografinė drama „Apsinuoginusi mūza“ Lietuvoje pradedama rodyti gegužės 3 dieną.
