Vieno iš Paryžiaus simbolių sukūrimo istorija
1982 m. tuometinis Prancūzijos prezidentas Fransua Miteranas (François Mitterrand) paskelbė tarptautinį architektūros konkursą vienam ypatingam statiniui: Didžiajai Gynybos Arkai. Vieni sako, kad šį monumentą F. Miteranas sugalvojo ir nusprendė pastatyti kaip nekuklų paminklą sau. Kiti atkerta, kad be didelių užmojų Paryžius neturėtų ir Triumfo Arkos. Argumentų turi ir vieni, ir kiti, o kaip buvo iš tikrųjų, žino vis mažiau žmonių.
Architektūrinį konkursą tuomet laimėjo praktiškai niekam nežinomas architektas iš Danijos Otas fon Šprekelsenas (Otto von Spreckelsen). Tuo metu 53-ejų Otas (aktorius Claesas Bangas) dėstė architektūrą smalsiems studentams ir buvo daugiau teoretikas nei praktikas. Vis tik jis nutarė sudalyvauti konkurse. Menininko futuristinė projekto vizija sužavėjo slapto konkurso komisiją ir, nespėjęs apsižiūrėti, Otas jau vyko į Paryžių.
Naiviai tikėjęsis greitai ir sklandžiai pastatyti didingą meno kūrinį, Otas nė neįsivaizdavo, kokie sunkumai jo laukia. Politiniai žaidimai, verslininkų godumas, žiniasklaidos sukurtas viešumas, kalbos barjeras, kolegų pavydas – viskas susipynė į kasdien vis labiau slegiantį priešiškumą ir profesinį bei moralinį spaudimą.
Pagal neįtikėtiną, bet tikrą istoriją sukurta biografinė drama „Didžioji arka“ Lietuvoje pradedama rodyti nuo balandžio 17 dienos.
