Ką daryti, jei realybė ir ateitis atrodo beviltiška? Vienišius prekeivis narkotikais Amiras, kurio vienintelis kompanjonas šuo, važinėja po naktinį Teheraną ir pardavinėja įvairaus plauko narkotikus. Svaigiosios medžiagos, regis, yra vienintelis vaistas sergančioms sieloms pagydyti. Amiras – lyg šiuolaikinis pranašas, padedantis ligoniams sunkią akimirką, be konkretaus tikslo važinėjantis Irano sostinės gatvėmis, o kelią jam karts nuo karto nurodo navigacija. Tačiau kokį kelią – tunelį iš ateities neturinčios šalies, ar kelią į alternatyvią realybę, kurią narkotikų pagalba renkasi vis daugiau jaunosios kartos iraniečių?
Šis jauno Irano režisieriaus Ali Ahmadzadeho filmas – tarytum maištas ne tik prieš dabartinį šalies režimą, bet ir primestą kino kalbą, slopinančią bet kokį laisvės impulsą. Tačiau politika šiame filme lieka už kadro. Pirmame plane netrūks juodojo humoro, gimstančio iš beviltiškos būsenos, nutrūktgalviško greičio ir nuostabaus operatorinio darbo, sustiprinančio svaigulio būseną ir alternatyvios realybės bei laisvės iliuziją. Kartu tai duoklė Irano kino meistrams – Abbasui Kiarostami bei Jafarui Panahi. „Kritinė zona“ Lokarno kino festivalyje pripažintas geriausiu festivalio filmu.
Filmą vertė Šeida Kauzonė
