Kas vyksta tiriamosios žurnalistikos redakcijose? Kaip atrodo skaitytojų vaizduotę kurstanti tyrimų žurnalistų kasdienybė? Režisierė Živilė Mičiulytė savo debiutiniame ilgametražiame filme „Kabinetas“ atskleidžia portalo „15min.lt“ žurnalistų Dovydo Pancerovo ir Birutės Davidonytės darbo užkulisius, kuriuose profesinius iššūkius ir tiesos paieškas perteikia žmogiškųjų santykių mizanscenos. Filmo premjera įvyko 20-ajame Vilniaus dokumentinių filmų festivalyje, o gegužės 3-9 dienomis filmas bus rodomas Marijampolės kino teatre „Spindulys“.
„Prieš pradėdama filmuoti turėjau daugeliui naujienų skaitytojų būdingą įsivaizdavimą apie tyrimų žurnalistų kasdienybę, iš dalies padiktuotą įtempto siužeto vaidybinių filmų. Veiksmo šiame darbe esama, bet jis vyksta ten, kur negalima patekti su kamera. Kabinetas, kuriame kasdien atkuriamos tiesos ir melo ribos, o jose skleidžiasi įvairialypiai santykiai tarp kolegų, padiktavo ne tik vizualinius sprendimus, bet ir žvilgsnį į pačią temą“, – pasakoja filmo režisierė Ž. Mičiulytė.
Filmas nukelia į portalo „15min.lt“ redakciją 2019-2020 m. ir fiksuoja didelio atgarsio sulaukusios knygos „Kabinetas 339“ atsiradimo procesą. „Kabineto“ veikėjai ir juos supančią aplinką fiksuojantys vaizdai griauna mitą, kad tyrimų žurnalistų kasdienybė kupina dramų ir įtampos. Realybė, kurią atskleidžia režisierė, gerokai proziškesnė, bet įtaigiai ir jautriai perteikia antrame plane liekančią žiniasklaidos darbuotojų bendravimo dinamiką.
Festivalio programos sudarytoja Eglė Maceinaitė atkreipia dėmesį, kad režisierės sprendimas perteikti tiriamosios žurnalistikos darbo atmosferą ir atskleisti ją kuriančius žmogiškuosius santykius suteikia „Kabinetui“ išskirtinumo ir netikėtą prieigą prie pasirinktos temos – filmo kūrybinė komanda nekuria įprasto portreto arba tiriamosios dokumentikos, bet priartėja prie žurnalistų darbo kasdienybės metaforiškais vaizdiniais ir svarstymais.
Filmo pasakojimo kryptį diktuoja ir jo medžiaga – didžioji dalis informacijos yra konfidenciali, o įtempčiausi siužetai dažniausiai vyksta žurnalistų mintyse ir išgrynintu pavidalu nugula tekstuose. Režisierė pabrėžia, kad norėjo ne dramatizuoti redakcijos kasdienybę, o atskleisti ją tokią, kokia yra iš tikrųjų.
Juostos ašimi tapusi knyga „Kabinetas 339“ nukelia į 2018 m. balandį. Naujienų portalo „15min.lt“ tyrimų skyriaus žurnalistai gauna intriguojančią žinutę iš slapto šaltinio, praminto Raktininku. Jis rašo apie įtartiną premjero Sauliaus Skvernelio komandos susitarimą su privačia energetikos įmone. Žurnalistai ima aiškintis, kas vyksta. Taip prasideda ilgiau nei metus trukęs žurnalistinis tyrimas, kurio centre – premjeras, jo aplinka, įtartini ryšiai ir milijoniniai sandoriai, sudaryti valstybės vardu.
Istorikas Tomas Vaiseta ją pavadino viena pirmųjų tiriamosios žurnalistikos knygų ir fantastišku pasakojimu apie ištvermę, pateikiančių analogų neturinčią sąmoningą žurnalistinę politinio gyvenimo refleksiją ir tyrėjų savirefleksiją. Žurnalistė, žurnalistikos teoretikė ir Lietuvos žurnalistikos centro vadovė Džina Donauskaitė knygą rekomendavo įtraukti į literatūros sąrašą žurnalistikos studentams ir dirbantiems žurnalistams, kaip nuosekliai ir išsamiai atskleidžiančią žurnalistinio darbo technikas ir metodus. Portalo „15min.lt“ vyr. redaktoriaus pavaduotojas, literatūros apžvalgininkas Audrius Ožalas „Kabinetą 339“ prilygino įtempto siužeto trileriui, keliančiam klausimą, kaip knygoje aprašyti įvykiai keičia kiekvieną iš mūsų, o publicistas Donatas Puslys – geram skandinaviškam detektyvui, atvirai pasakojančiam apie išbandymus, tikrinančius žurnalistų ryžtą ir apsisprendimą.
--------------------
Filmo „Kabinetas“ aprašymas:
Kuomet kas pradeda kalbėti apie tiriamąją žurnalistiką, tuoj pat vaizduotėje iškyla nuolat ant pavojaus ribos balansuojantis ar net savo gyvybe rizikuojantis žurnalistas. Tačiau apvalyta nuo klišių ir stereotipų, žurnalisto tiriamoji veikla veikiau primena ne nuotykį, o sunkią ir varginančią rutiną.
Būtent tokią rutiną ir praskleidžia filmas „Kabinetas“. Du jauni žurnalistai savo darbo kabinete, iš pažiūros, neatrodo vykdantys kokią herojišką misiją – jie ieško informacijos, kalba telefonu, rašo tekstus, aptarinėja juos tarpusavyje ir kartas nuo karto pasidalina savo mintimis su žiūrovais. Tačiau kadras po kadro pro šią rutiną ima ryškėti realios žurnalistinio tyrimo įtampos ir pavojai – spaudimas, žodžio laisvės ribojimai, demonstratyvi tyla, provokacijos, šantažas ir moraliniai išbandymai.
Filme nuolat pasirodantis vaizdo pro kabineto langą kadras tarytum metaforiškai išryškina pagrindinę filmo temą, kurią savo tyrimais nuolat akcentuoja du filmo charakteriai. Jei žiniasklaidą galima būtų pavadinti langu į pasaulį, tuomet tiriamosios žurnalistikos funkcija būtų užtikrinti, kad šis langas nuolat būtų skaidrus ir permatomas. Tačiau tam, kad atsilaikytum prieš valdžios institucijų spaudimą šį langą uždaryti ar uždengti ir taip apriboti žmonių teisę žinoti, reikia be galo daug pastangų ir jėgų. Tiek jėgų, kurių pakanka tikrai ne visiems žmogiškiems, klystantiems, bet vėl atsitiesti siekiantiems tiriamiesiems žurnalistams.
Apie režisierę:
Živilė Mičiulytė yra dokumentinio kino ir teatro režisierė, gimusi Vilniuje 1990 metais. Baigusi kino režisūros bakalaurą bei magistrą Lietuvos Muzikos ir Teatro akademijoje, 2020 metais ten pat apsigynė meno doktorantūros laipsnį. Jos tyrimo tema buvo „Post-tiesos fenomeno raiška kine ir teatre: kūrybinės strategijos“ (jos pirmas ilgametražis dokumentinis filmas „Kabinetas“ buvo jo dalis). Yra sukūrusi du trumpametražius dokumentinius filmus „Maša“ ir „Žana“ (šis filmas Šefildo dokumentinių filmų festivalyje buvo nominuotas kaip geriausias studentiškas darbas). Taip pat yra režisavusi du spektaklius: „Paskutinį kartą atnaujinta“ (Klaipėdos jaunimo teatras) ir „Tikros pasakos“ (Juozo Miltinio dramos teatras). Živilė yra dirbusi su įvairiais kino ir teatro režisieriais (Sergei Loznitsa, Giedre Žickyte, Algimantu Puipa, Artūru Areima, Gabriele Tuminaite ir kitais). Dėsto Vilnius Tech universitete, Lietuvos Muzikos ir Teatro akademijoje bei veda įvairias kino dirbtuves mokiniams ir mokytojams. Šiuo metu dirba prie kelių naujų dokumentinių filmų.
